iškukštėti

2 iškukštė́ti, ìškukšta, -ė́jo 1. refl. ištuštėti, iškiaugždėti: Visi svogūnai išsikukštė́ję (išdžiūvę), tik vienos luobos paliko Ds. Agurkai net jau išsikukštė́ję (perrūgę, tuščiais viduriais) Ds. Visi pabalės kubezdaliai išsikukštė́jo Ds. Pagalviai taip išsikukštė́jo (plunksnos susidėvėjo, susitrynė), kad vargiai begalima ant jų gulėt Šmn. | prk.: Tokiam ženykui ir išsikukštė́jusi (pasenusi) merga per gera Rod. ║ prk.: išalkti: Kai išsikukštėsi, tai šitas bulbeles suvalgysi Ml. Ar jau išsikukštė́jai, kad valgyt prašai? Ds. Paimk kelian nors duonos kąsnelį – išsikukštė́si Ad. 2. intr. prk. pradingti, išnykti: Dėžutėj nė vieno cvieko neliko, visi jau iškukštė́jo Dglš. \ kukštėti; iškukštėti; sukukštėti